Būk stipri!!!
Kovok už savo teisę gyventi be smurto!!!

Spauda apie smurtą prieš moteris


2010-05-08 Skelbia karą smurtui šeimoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė specialų įstatymo projektą kovai su smurtu šeimoje. Jame numatyta, kad smurtautojui gali būti liepta išsikraustyti iš namų arba uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju. Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projekte numatyta, kad smurtu būtų laikomas „prieš fizinio asmens valią daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis ar kitas poveikis, kai tas asmuo patiria žalą“.

2010-05-07 Už žiaurumo ir abejingumo sienos - startas naujam gyvenimui

„O kad anksčiau būčiau žinojusi, jog visai šalia yra vieta, kurioje galiu pasislėpti, kad čia rasiu žmones, kurie pasiruošę man padėti... Tikrai nebūčiau taip ilgai kentėjusi", - prisipažino viena vyro smurtą patyrusi moteris. Kur toji stebuklinga oazė? Ar joje tikrai gali rasti pagalbą visos norinčios?

Motinos ir vaiko pensionas Vilniuje apjuostas aukšta tvora. Ir apaugęs įvairiais mitais. Vienos mano, kad čia gali prisiglausti tik benamės. Kitos, priešingai, įsitikinusios, kad norint ten pakliūti, reikia gerų ryšių. Pakliūti ten tikrai ne taip paprasta. Šiek tiek baugina ant vartų kabančios spynos. Kai kurioms pritrūksta drąsos paspausti skambutį. Ir visai be reikalo.

2010-05-03 Kovoti prieš smurtą šeimoje - specialus įstatymas

 

Kovodama su smurtu šeimoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė specialų įstatymo projektą. Jame numatyta, kad smurtautojui gali būti nurodyta išsikraustyti iš namų arba uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju. Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projekte numatyta, kad smurtu būtų laikomas „prieš fizinio asmens valią daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis ar kitas poveikis, kai tas asmuo patiria žalą“.

2010-04-23 Aštuoniolika pragaro metų - santuokoje ir po skyrybų

 

Dalia*, patraukli 42 metų moteris, apie patirtą smurtą kalba ramiai, tarsi ne jai visa tai būtų nutikę. Ašaros sublizga akyse tik tuomet, kaip prabyla apie vaikus. Dėl jų stengėsi išsaugoti šeimą. Tik ar buvo verta?
 
Dalia neprisimena, kada pirmąsyk jos vyras Tadas pakėlė prieš ją ranką. Matyt, pernelyg nesureikšmino šio įvykio. Buvo įpratusi tai matyti savo tėvų šeimoje. Jos tėtis nebuvo itin valdingas ar griežtas, tiesiog išgėręs nesuvaldydavo rankų. Dažniausia tai nutikdavo algų dieną. Dalia iki šiol pyksta ant tėčio. Bet ne tiek dėl smurtavimo, kiek todėl, kad jis paliko šeimą. Tuomet Daliai buvo vos septyneri. Šeimos gyvenimas ėmė riedėti į pakalnę - mama pradėjo gerti, kartais negrįždavo paromis, išėjo iš darbo. Trūko visko - ir meilės, ir duonos.

2010-04-21 Donatas Paulauskas. Apie smurto kultūrą

Kovo pabaigoje Seimas atsisakė priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais būtų uždraustas bet koks smurtas prieš vaikus. Šis sprendimas daugelį šokiravo ne tik tuo, kad bet koks smurtas Seimo nariams neatrodo įstatymu baustinas reiškinys, bet labiau tuo, jog smurto apologetai, dirbantys aukščiausiuose valstybės postuose, tai pasakė atvirai ir artikuliuotai.

Dar labiau šokiruoja kontekstas, kuriame mes neišvengiamai turime vertinti valstybės teisinius ir politinius procesus – Europos Sąjungos kontekstas, kur egalitarinis, žmogaus teisių akcentas yra kertinis.

2010-04-14 Moterys neskuba kaltinti smurtaujančių sutuoktinių

 

Padėti ištrūkti iš užburto rato smurtą šeimoje patiriančioms moterims vienijasi teisininkai, kitų sričių specialistai, nevyriausybinės organizacijos. Apskritojo stalo diskusija Moterų veiklos inovacijų centre skirta moterims ir specialistams, dirbantiems su smurto aukomis, o teisinės konsultacijos teikiamos nemokamai.

2010-04-12 Smurtą patyrusios moterys dažniausiai grįžta pas vyrą...

“Nebeturiu jėgų daugiau kentėt, nebeturiu jėgų daugiau tikėt. Aš pavargau gyvent, aš pavargau ir laukt... Nenuleist žadėjau rankų ir eit keliu toliau, neįkrist į liūną tamsų, bet, deja, aš pavargau...” - tai eilutės, kurias sukūrė nuo smurtaujančio vyro su 3 vaikais pabėgusi Jurgita.
“Pabėgau, nes nebegaliu pakęsti vyro alkoholizmo, jo smurto, nuolatinių grasinimų susidoroti ir nepagrįstų kaltinimų... Pavargau gyventi baimėje dėl savo ir vaikų gyvybių...”, - tokias priežastis vardija moteris, tris kartus pasinaudojusi Savivaldybės teikiama paslauga smurtą patyrusioms šeimoms ir gyvenusi lopšelio - darželio “Ąžuoliukas” patalpose.
 

2010-04-09 Smurtą patiriančios moterys turi kur kreiptis

 

Lietuvoje nuo smurto šeimoje kenčia dažna moteris. Jos susigyvena su tokia padėtimi, nežino kur dėtis, bijo apie tai kalbėti ir patiki, kad smurtas nesiliaus niekada. Rasti išeitį, iš atrodytų, beviltiškos padėties padeda Šiaulių moterų inovacijų veiklos centras. Nevyriausybinė organizacija iš naujo atrasti save padėjo dešimtims moterų.

2010-03-31 Vienija bendras tikslas – padėti kitiems

Smurtą šeimoje kenčianti moteris jau tapo įprastu kasdieniu reiškiniu. Demokratinėje visuomenėje moterys turi teisę būti ginamos nuo smurto ir prievartos, o valstybė bei visuomenės nariai privalo ne tik įsipareigoti, bet ir vykdyti konkrečias programas, kurių tikslas – kuo labiau apsaugoti moteris nuo smurto ir prievartos, mažinti skaudžias prievartos pasekmes.
„Ievos namai“ – tai visuomeninė organizacija, teikianti psichologų, teisininkų bei socialinių darbuotojų pagalbą moterims, jų vaikams ir kitiems šeimos nariams. 
Jau dešimt metų centro direktore dirbanti N. Rimkevičienė teigė, jog moterų, šeimoje patiriančių fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą, nemažėja, o atvirkščiai, tik daugėja. Daugelis iš mūsų net negalėtų 
įsivaizduoti, jog Lietuvoje įsivyrauja nauja smurto rūšis – ekonominis smurtas, kai moteriai neduodama pinigų būtiniausioms išlaidoms, neleidžiama išeiti iš namų ir kt.
 

2010-03-25 Smurtautojus šeimose siūloma drausminti baudomis ir areštu

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pasirašė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisų projektą, kuriuo siekiama mažinti smurtą šeimose.

2010-03-24 Smurtas prieš moterį šeimoje: kas gali padėti?

Smurtas prieš moteris dažniausiai vyksta šeimose, bet apie tai visuomenė viešai nelinkusi kalbėti. Nukentėjusioms nuo smurto šeimose moterims vis dažniau į pagalbą ateina įvairios tarnybos: policija, socialinės paramos skyrius. Nuo liepos pradžios dėl to galima kreiptis į Socialinių paslaugų tarnyboje pradėjusią ir dar visą rugpjūčio mėnesį dirbsiančią psichologę.

2010-03-23 Smurtui NE

 

Statistika skelbia, jog praeitais metais buvo užregistruota 321 moteris, nukentėjusi nuo savo vyro, sugyventinio ar partrenrio. O kiek dar tokių, kurios niekur nesikreipia, toliau tyliai gyvena ir apsimeta, jog viskas puiku? Manyčiau, skaičius turėtų būti dvigubai didesnis. Žinoma, galime pasidžiaugti, kad palyginus su 2004 metais smurtą patyrusių moterų sumažėjo perpus.

2010-03-18 Smurtą patyrusios moterys dažniausiai grįžta pas vyrą...

Šeimų konfliktų - šimtai
Šilutės r. policijos komisariate sužinojome, jog pernai į buitinius šeimų konfliktus pareigūnams teko važiuoti 448 kartus. Šiemet iki lapkričio 1 d. tokių iškvietimų jau buvo 403. Kadangi mūsų šalyje smurtas šeimoje nevisuoment traktuojamas kaip kriminalinis nusikaltimas, moterys pačios turėtų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tačiau, pasak komisariato atstovės spaudai Nerijos Ropienės, į teismą kreipiasi ir išeities ieško tik labai maža dalis smurtą patiriančių moterų.
 

2010-03-03 Seksualinio prievartavimo gali padėti išvengti atsargumas

 

Traukiantis žiemai pastebimai padaugėjo išžaginimo atvejų. Tačiau pareigūnų patirtis rodo, kad daugeliu atvejų atsargesnis šio nusikaltimų aukų elgesys galėjo padėti netapti prievartos auka.
Pastebėtina, seksualinės prievartos aukos dažniausiai vadovavosi klaidingais elgesio ir vertinimų stereotipais. Vilniaus apskrities policija parengė patarimus, skirtus atsisakyti klaidingų nuostatų.

 

2010-03-01 Mobingas - psichologinis smurtas darbe

 

Turbūt aiškiai jaučiate situacijas darbe, tarsi oras patalpoje būtų „tirštas“, tvyro įtampa ir kartais norisi „paleisti“ monitorių „tam idiotui“ į galvą. Nepavykus rasti, kokį „laiko plyšį“ ir persikelti į kokią kitą erdvę ir vietą, belieka po darbo grįžus namo išsilieti aprėkiant savo sutuoktinį.  Kitaip tariant, emocinis diskomfortas darbe tiesiogiai veikia žmogaus savijautą, nuotaiką, santykius ir sveikatą.  Ypač jei šis diskomfortas yra mobingas – psichologinis smurtas darbe. Savo (ir kitų) gerove besirūpinantis žmogus tiesiog privalo ne tik sugebėti atpažinti šį reiškinį savo aplinkoje, bet ir kovoti su juo.
13
Paskutinį kartą atnaujinta - 2016-07-21 16:31:02
VRM

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija © 2008 m. Visos teisės saugomos