Būk stipri!!!
Kovok už savo ir savo vaikų teisę gyventi be smurto!!!

Teisinė informacija

Nacionaliniai teisės aktai
  1. Valstybinė smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programa.2014 m. gegužės 28 d. priimta valstybinė smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programa yra pagrindinė programa, siekianti užkirsti smurtą artimoje aplinkoje. Šiam tikslui pasiekti Programą įgyvendinančiame veiksmų plane numatomos atitinkamos priemonės, finansavimas bei atsakingos institucijos.
  2. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. 2011 m. gegužės 26 d. priimtas Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas yra pagrindinis valstybės įstatymas, siekiantis apsaugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje ir apibrėžiantis smurto artimoje aplinkoje sampratą. Šiame įstatyme nustatomi smurto artimoje aplinkoje subjektų teisės ir atsakomybė, prevencijos priemonių įgyvendinimas, pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju teikimas ir apsaugos priemonių smurtą patyrusiam asmeniui taikymas. Vaiko apsauga nuo smurto reglamentuojama šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose
  3. Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje tvarkos aprašas. 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu priimtas Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje tvarkos aprašas nustato policijos pareigūnų veiksmus, reaguojant į pranešimą apie nusikalstamą veiką, įvykdytą artimoje aplinkoje ir turinčią smurto požymių.
  4. Smurtautojo iškeldinimo tvarkos aprašas. 2011 m. gruodžio 14 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu priimtas Smurtautojo iškeldinimo tvarkos aprašas nustato Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme numatyto smurtautojo išsikėlimo iš gyvenamosios vietos užtikrinimo tvarką ir policijos darbuotojų, kurie užtikrina smurtautojo išsikėlimą iš gyvenamosios vietos, veiksmus.
  5. Policijos pareigūnų kontrolės, kaip vykdomas teismo sprendimu skirtas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, tvarkos aprašas. 2011 m. lapkričio 30 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu priimtas Policijos pareigūnų kontrolės, kaip vykdomas teismo sprendimu skirtas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, tvarkos aprašas nustato Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme numatytos policijos pareigūnų kontrolės, kaip vykdomas teismo sprendimu skirtas įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, užtikrinimo tvarką bei policijos pareigūnų, kurie kontroliuoja, ar smurtautojas laikinai išsikėlė iš gyvenamosios vietos, veiksmus.
  6. Specializuotos pagalbos centrų programa. 2011 m. gruodžio 19 d. bendru socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro įsakymu priimtos Specializuotos pagalbos centrų programos paskirtis – užtikrinti specializuotos pagalbos centrų veiklos organizavimą ir finansavimą, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
  7. Specializuotos pagalbos centrų veiklos aprašas. 2012 m. gegužės 7 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu priimtas Specializuotos pagalbos centrų veiklos aprašas reguliuoja specializuotos pagalbos centrų, kurie atrenkami konkurso būdu ir kuriems skiriamos lėšos specializuotai kompleksinei pagalbai teikti, funkcijas, teises, pareigas ir veiklos organizavimą.
  8.  
Tarptautiniai dokumentai
  1. 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW). Ją Lietuva ratifikavo 1995 m., o 2004 m. Lietuva ratifikavo ir šios konvencijos Fakultatyvinį protokolą, priimtą 1999 m. spalio 6 d. Niujorke. Ši Konvencija ir jos protokolas yra svarbiausios tarptautinės žmogaus teisių sutartys, apibrėžiančios pagrindinius moterų teisių standartus. kuriuo suteikiama teisė valstybės dalyvės jurisdikcijoje esantiems asmenims ar asmenų grupėms, laikantiems save nukentėjusiais nuo tos valstybės dalyvės padarytų bet kurių Konvencijoje išdėstytų teisių pažeidimų, teikti pranešimus Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetui. Išnagrinėjęs pranešimą, Komitetas pateikia savo nuomonę apie pranešimą ir rekomendacijas, jei jų yra, valstybei dalyvei ir suinteresuotoms šalims.
  2. Smurto prieš moteris eliminavimo deklaracija. 1993 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje šalių narių priimta Smurto prieš moteris eliminavimo deklaracija (angl. Declaration on the Elimination of Violence Against Women). Ši deklaracija yra vienas iš pagrindinių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, kuris svarbus ir smurto prieš moteris šeimoje problematikai. Deklaracijoje numatoma, kad „smurtas prieš moterį“ yra bet koks smurtinis veiksmas, kai moteris patiria ar gali patirti fizinę, seksualinę ar psichologinę žalą; ar moters kančia, įskaitant ir tokių veiksmų grėsmę, prievartą ar savavališką laisvės praradimą tiek viešajame, tiek privačiame gyvenime. Pagal šią deklaraciją, šalys įsipareigoja imtis teisinių, politinių, administracinių ir kultūrinio pobūdžio priemonių, apsaugant moteris nuo bet kokios rūšies smurto. Taip pat šalys įsipareigoja skirti finansinių resursų, įgyvendinant priemones kovai su smurtu prieš moteris.
  3. Konvencija dėl prevencijos ir kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje. 2011 m. Europos Tarybos šalys narės priėmė Konvenciją dėl prevencijos ir kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje. Konvencija siekia apsaugoti moteris nuo įvairių formų smurto bei smurto šeimoje ir imtis įvairių priemonių kovojant su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje. 2013 m. birželio 7 d. Lietuva pasirašė šią Konvencija, tačiau dar nėra jos ratifikavusi, o tai reikštų pilną prisijungimą prie šios Konvencijos. Pagal šią Konvenciją, „smurtas prieš moterį“ yra žmogaus teisių pažeidimas ir diskriminacijos prieš moteris forma ir reiškia bet kokius smurtinius veiksmus, kai moteris patiria ar gali patirti fizinę, seksualinę, psichologinę ar ekonominę žalą; ar moters kančią, įskaitant ir tokių veiksmų grėsmę, prievartą ar savavališką laisvės praradimą tiek viešajame, tiek privačiame gyvenime. Pagal šią Konvenciją, „smurtas šeimoje“ reiškia visus fizinio, seksualinio, psichologinio ar ekonominio smurto veiksmus, kurių imamasi šeimoje ar esant kitai partnerystės formai (angl. domestic unit), taip pat tarp buvusių ar esamų sutuoktinių / partnerių.
  4. Pekino deklaracija ir veiksmų platforma. 1995 m. rugsėjo 15 d. Ketvirtojoje pasaulio konferencijoje moterų klausimais priimta Pekino deklaracija ir veiksmų platforma, kuriomis dalyvavusios vyriausybės įsipareigojo ginti moterų ir mergaičių teises, įskaitant visų smurto formų prieš moteris ir mergaites prevenciją ir eliminavimą. Veiksmų platforma įpareigoja ją priėmusias vyriausybes imtis visų įmanomų priemonių, įskaitant teisines, politines ir kultūrines, kovojant su smurtu prieš moteris ir mergaites. Veiksmų platforma taip pat įpareigoja įsteigti ar stiprinti institucinius mechanizmus, kuriais naudodamosi moterys ir mergaitės galėtų pranešti apie smurtą, užtikrinant jų saugumą ir konfidencialumą. Veiksmų platforma taip pat įpareigoja finansuoti paramos organizacijas, kurios teiktų atitinkamas paslaugas moterims ir mergaitėms, nukentėjusioms nuo smurto. Veiksmų platforma įpareigoja ją priėmusias vyriausybes skatinti ar organizuoti tyrimus, analizuojančius smurto prieš moteris priežastis ir pasekmes bei smurto prevencijos veiksmų efektyvumą. Veiksmų platforma įpareigoja ją priėmusias vyriausybes imtis priemonių smurto aukoms, nukentėjusioms dėl sekso prekybos ar prostitucijos.
  5.  
Paskutinį kartą atnaujinta - 2017-02-27 11:29:33
VRM

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija © 2008 m. Visos teisės saugomos