Smurto formos

Kai plačioji visuomenė galvoja apie smurtą šeimoje, ji paprastai galvoja apie fizinį užpuolimą, dėl kurio asmuo patiria matomus sužeidimus. Tačiau tai tik viena smurto forma. Smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti viena arba keliomis formomis, kurių kiekviena turi atitinkamų niokojančių pasekmių. Nukentėjusysis yra didesnėje rizikoje dėl su fiziniu smurtu susijusio mirtingumo, tačiau ilgalaikis asmenybės naikinimas, susijęs su kitomis prievartos formomis, yra reikšmingas ir jo jokiu būdu negalima nuvertinti.

Pagrindinės smurto artimoje aplinkoje formos išvardintos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme įtvirtintoje „smurto“ sąvokoje – tai fizinis, psichinis, seksualinis ir ekonominis smurtas. Tačiau kartu sąvokoje minimas ir „kitas“ poveikis, o visas šias smurto formas vienija tai, kad dėl visų jų asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Tad paanalizuokime, kaip gali pasireikšti smurtas artimoje aplinkoje.

Fizinis smurtas – asmens tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai, sukeliantys kitam asmeniui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys pavojų kito asmens gyvybei, sveikatai, raidai ir (ar) orumui. Tai gali būti (bet neapsiriboja):
- Trenkimas, spyrimas, pliaukšėjimas, purtymas, stumdymas, tampymas, niuksėjimas, dusinimas, plakimas, braižymas, žnaibymas, tąsymas už plaukų, badymas, šaudymas, skandinimas, deginimas, mušimas įvariais daiktais, grasinimas ginklu, grasinimas fiziškai užpulti.
- Fizinių poreikių netenkinimas, įskaitant miego ir maisto tiekimo nutraukimą, atsisakymą duoti pinigų, maisto, transportą ar pagalbą sergant ar susižeidus, asmens užrakinimą gyvenamosiose patalpose ar kitose patalpose, atsisakymą duoti būtiniausius reikmenis ar jų normavimą.
- Piktnaudžiavimas, sužeidimas ar grasinimas sužeisti kitus, pavyzdžiui, vaikus, gyvūnus ar brangų turtą.
- Priverstinis fizinis suvaržymas prieš asmens valią, sulaikymas patalpoje arba išėjimo iš patalpos užblokavimas.
- Smurtautojo sienų, durų ar kitų negyvų daiktų daužymas ginčo metu, daiktų mėtymas įpykus, turto naikinimas.
- Laikymas įkaitu.
Seksualinis smurtas – asmens seksualiniai veiksmai, kuriuos patiria kitas asmuo, dėl amžiaus ar kitų veiksnių negalintis ir (ar) nenorintis išreikšti sutikimo su šiais veiksmais, kuriais juos atliekantis asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba siekia bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią juos patiriančio asmens raidą ir (ar) žaloja ar gali žaloti jo asmenybę.
Sutikimas lytiškai santykiauti praeityje nereiškia sutikimo tai daryti esamuoju momentu. Seksualinis smurtas gali apimti ir žodinį, ir fizinį elgesį. Tai gali būti (bet neapsiriboja):
- Jėgos, prievartos, kaltės ir manipuliavimo panaudojimas ar neatsižvelgimas į asmens norą lytiškai santykiauti. Tai gali apimti moters vertimą lytiškai santykiauti su kitais asmenimis, patirti nepageidaujamą seksualinę patirtį ar būti prievarta verčiamai užsiimti prostitucija.
- Pasinaudojimas moterimi, kuri negali priimti pagrįsto sprendimo dėl dalyvavimo seksualinėje veikloje dėl to, kad ji miega, yra neblaivi, apsvaigusi, neįgali, per jauna, per sena ar priklausoma nuo smurtautojo ar jo bijo.
- Juokimasis ar šaipymasis iš kito asmens seksualumo ar kūno, įžeidžiančių pareiškimų darymas, įžeidinėjimas, pravardžiavimas dėl asmens seksualinių nuostatų / elgesio.
- Kontaktas su moterimi be jos sutikimo, įskaitant nepageidaujamą skverbimąsi (burnos, analinį ar vaginalinį) arba lietimą (glostant, bučiuojant, laižant, čiulpiant ar naudojant daiktus) bet kurioje asmens kūno dalyje.
- Perdėtas pavydas, dėl kurio klaidingai kaltinama neištikimybe ir imama elgtis kontroliuojamai, siekiant apriboti nukentėjusiosios kontaktą su išoriniu pasauliu.
- Romantinių santykių su kitais asmenimis užmezgimas ir šios informacijos naudojimas siekiant erzinti nukentėjusiąją.
- Lytinių santykių su nukentėjusiąja eliminavimas siekiant ją kontroliuoti.
Ekonominis smurtas – smurtas, kai asmuo žeminamas dėl ekonominės priklausomybės ir (ar) kai patiria ekonominę žalą dėl smurtautojo prievartos. Tai gali būti (bet neapsiriboja):
- Šeimos pajamų kontrolė, kartu arba neduodant nukentėjusiajai pinigų, arba griežtai apribojant jos prieigą prie šeimos lėšų. Ekonominis smurtas taip pat gali apimti finansinių paslapčių ar paslėptų sąskaitų turėjimą, vertimą gyventi nukentėjusį asmenį tik iš tam tikrų pinigų išlaikymui arba draudimą reikšti nuomonę dėl to, kaip pinigai turėtų būti išleidžiami, arba vertimą atiduoti savo darbo užmokestį. Tai taip pat gali būti nukentėjusiojo asmens privertimas prarasti darbą arba neleidimas dirbti. Partneris gali priversti moterį prarasti savo darbą, versdamas ją vėluoti į darbą, atsisakydamas suteikti galimybę pasinaudoti transporto paslaugomis (nepavėžėdamas, neduodamas pinigų bilietui ir pan.) arba skambindamas jai į darbą / persekiodamas.
- Pinigų, skirtų būtiniausioms reikmėms (maistui, nuomai, komunalinėms paslaugoms), išleidimas nereikalingiems daiktams (narkotikams, alkoholiui, stereo įrangai, pomėgiams).
Psichinis smurtas – smurtas, kai fizinis asmuo verčiamas bijoti, kad dėl tolesnių smurtautojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių. Psichinis smurtas – tai bet koks elgesys, kuris išnaudoja kito asmens pažeidžiamumą, nesaugumo jausmą ar charakterio savybes. Toks elgesys apima ir nuolatinį žeminimą, bauginimą, manipuliavimą, smegenų plovimą, kito asmens kontrolę, kenkiančia pastarajam. Tai gali būti (bet neapsiriboja):
- Įžeidimai ar kritika, siekiant pakirsti moters pasitikėjimą savimi, įskaitant ir viešą pažeminimą.
- Tiesioginiai arba netiesioginiai grasinimai ar kaltinimai, siekiant sukelti emocinį ar fizinį skausmą ar praradimą (pavyzdžiui, grasinimas nužudyti moterį ar save, arba abu).
- Realybę iškreipiančių teiginių ar elgesio, kurie sukelia painiavą ir nesaugumą nukentėjusioje, naudojimas, pavyzdžiui, vieno dalyko sakymas, o kito darymas, neteisingų faktų kaip tiesos pateikimas ir pan. Tai gali apimti smurtinio elgesio neigimą ar teigimą, kad moteris tokį elgesį išgalvoja. Tai taip pat gali apimti ir tokį elgesį kaip, pavyzdžiui, moters daiktų slėpimas ir pyktis, kritika dėl jų „tariamo“ praradimo.
- Nuolatinis moters prašymų ir poreikių nepaisymas, ignoravimas ir neigimas.
- Veiksmų, pareiškimų ar gestų, kurie nukreipti į moters savigarbą ir savivertę, siekiant ją pažeminti, naudojimas.
- Sakymas moteriai, kad ji yra psichiškai nestabili arba neveiksni.
- Vertimas vartoti narkotikus ar alkoholį.
- Draudimas moteriai išpažinti savo religinius įsitikinimus, izoliavimas nuo jos religinės bendruomenės arba religijos panaudojimas kaip pretekstą smurtauti.
- Bet kokios prievartos ar manipuliavimo naudojimas, kuris silpnina ir kenkia moteriai.
Kontrolė – kontroliuojantis elgesys yra būdas, leidžiantis smurtautojui išlaikyti savo dominavimą aukos atžvilgiu. Kontroliuojantis elgesys, tikėjimas, kad partneris yra teisus taip elgdamasis, ir dėl to atsiradusi prievarta yra viena pagrindinių problemų, kalbant apie smurtą prieš moteris. Toks elgesys dažniausiai yra subtilus, beveik visada užmaskuotas ir aštrėjantis. Jis gali būti (bet neapsiriboja):
- Kilometražo tikrinimas po to, kai moteris pasinaudoja mašina.
- Telefono skambučių tikrinimas, naudojantis skambintojo ID nustatymo ar kitais telefono numerių stebėjimo metodais, draudimas moteriai skambinti ar priimti skambučius.
- Draudimas moteriai laisvai pasirinkti savo drabužių stilių, makiažą ar šukuoseną. Tai gali būti ir vertimas rengtis labiau viliojančiai ar konservatyviau, nei jai yra patogu.
- Netikėti skambučiai ar grįžimas namo, norint patikrinti moterį. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip meilės gestas, tačiau vėliau tai gali tapti pavydo ir savininkiškumo ženklu.
- Įsibrovimas į moters privatumą neleidžiant jai turėti savo laiko ir erdvės.
- Moters priklausomybės skatinimas, verčiant ją tikėti, kad ji nepajėgi išgyventi ar atlikti kasdienių užduočių be smurtautojo arba viena pati.
- Vaikų naudojimas šnipinėjimui, siekiant kontroliuoti motiną, grasinimai nužudyti vaikus, juos sužaloti ar pagrobti, fizinis ir/ar seksualinis smurtas prieš vaikus bei grasinimai paskambinti vaikų teisių apsaugos tarnyboms, jeigu motina nutrauks santykius su smurtautoju.
Atskyrimas (izoliacija) – tai smurto forma, kuri dažnai yra artimai susijusi su kontroliuojančiu elgesiu.

Tai nėra kažkoks specifinis elgesys, tai labiau visų formų smurto sukeliama pasekmė. Neleisdamas moteriai susitikti su tuo, kuo ji nori, daryti, ką ji nori, užsibrėžti ir pasiekti tikslų, kontroliuodamas, kaip ji galvoja ir jaučiasi, smurtautojas izoliuoja ją nuo šaltinių (viešų ir privačių), kurie galėtų padėti jai apsispręsti palikti smurtinius santykius. Atskyrimas (izoliacija) dažnai prasideda tarsi jo meilės išraiška, tokiais teiginiais kaip „jeigu tu tikrai mane mylėtum, tu daugiau laiko praleistum su manim, ne su savo šeima“. Tokiam elgesiui progresuojant, izoliacija didėja, apribojant ar neleidžiant moteriai bendrauti su niekuo kitu, tik su smurtautoju. Galiausiai, moteris yra palikta visiškai viena, be jokių vidinių ar išorinių šaltinių, galinčių padėti pakeisti jos gyvenimą.
Kai kurios aukos pačios izoliuoja save nuo pagalbą galinčių suteikti šaltinių, nes gėdijasi sumušimų ar kitų sužalojimų, partnerio elgesio viešumoje ar jo elgesio su šeima ir draugais. Savęs izoliacija taip pat gali išsivystyti dėl baimės būti viešai pažemintai ar patirti žalą sau ir kitiems. Taip pat moteris gali jaustis kalta dėl tokio smurtautojo elgesio, jų santykių būsenos ar dėl tūkstančių kitų priežasčių, kurios priklauso nuo smurtautojo elgesio.

Žodinis smurtas – žodinis smurtas yra bet kokia įžeidžianti kalba, kuria siekiama pažeminti, sugėdinti ar grasinti asmeniui. Tai gali būti (bet neapsiriboja):
- Grasinimai sužaloti ar nužudyti moterį ar jos vaikus, šeimą, naminius gyvūnus ar padaryti žalą jos turtui ar nuosavybei.
- Prasivardžiavimas (baidyklė, kalė, kekšė, kvailė ir pan.).
- Sakymas moteriai, jog ji negraži ir negeidžiama.
- Šaukimas, rėkimas, siautėjimas, terorizavimas ar atsisakymas kalbėti.
Persekiojimas – tai į asmenį nukreiptas pasikartojantis, nepageidaujamas elgesys, keliantis įtampą ir/arba baimę. Persekiojami asmenys paprastai susiduria su tokiu persekiotojo elgesiu:

- Pasikartojantys skambučiai (įskaitant ir tuos, kuomet paskambinus padedamas ragelis).
- Siunčiamos nepageidaujamos dovanos, laiškai, žinutės, elektroniniai laiškai ir pan.
- Pravažiuojama pro persekiojamojo namus, mokymosi įstaigą, darbovietę ar leidžiamas laikas minėtose vietose.
- Fiksuojami persekiojamojo telefoniniai skambučiai, naudojimasis kompiuteriu.
- Naudojamos technologijos, tokios kaip slapta kamera, vietos nustatymo sistema (GPS), judėjimo stebėjimo programos.
- Renkama informacija apie persekiojamąjį įvairiomis priemonėmis: internete, pasitelkiant privačius detektyvus, rausiantis asmens šiukšlėse, susisiekiant su jo šeima, draugais, kaimynais, bendradarbiais.
- Sekimas ir dažnas pasirodymas ten, kur lankosi persekiojamasis.
- Niokojamas turtas: namai, automobilis, kita persekiojamojo nuosavybė.
- Grasinama pakenkti šeimos nariams, draugams, augintiniams.
- Kiti veiksmai, kuriais kontroliuojamas, sekamas ar bauginamas persekiojamasis.

Rekomendacijos, kaip reaguoti į persekiojimą - http://www.persekiojimuistop.lt/kaip-reaguoti-i-persekiojima/