Smurto formos

Psichologinis smurtas − tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių.

Psichologinis smurtas prieš moteris šeimoje įgyja įvairias formas: nuolatinės kritikos, riksmų ir barnių, veiksmų laisvės varžymo, jausmų ignoravimo, įsitikinimų išjuokimo, melo, manipuliavimo partnere, atsisakymo išeiti su ja į viešumą, trukdymo palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešo žeminimo, grasinimo nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus, palikimo pavojingose vietose.

Fizinis smurtas – tai neteisėtas, tyčinis, prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias.

Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairaus pobūdžio: mušimas, moters kūno išorinis ar vidaus organų žalojimas ir kitoks poveikis panaudojant fizinę jėgą, šaltąjį ar šaunamąjį ginklą, kitus daiktus, skysčius, medžiagas ir kita. Nusikalstami smurtiniai veiksmai skiriasi aukai padarytos žalos dydžiu.

Seksualinis smurtas – tai pirmiausia kėsinimasis į seksualinio apsisprendimo laisvę. Kartu su seksualiniu smurtu pasitaiko ir fizinio bei psichologinio smurto bruožų. Seksualinis smurtas šeimoje išryškėja tokiomis formomis kaip vertimas nusirengti, santykiauti prieš partnerės valią, ypač žiaurus lytinis santykiavimas prieš partnerės valią, vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus.

Ekonominis smurtas (finansinis priklausomumas) – sudėtinga smurto forma, pasižyminti tam tikra specifika, nes jo padariniai nėra akivaizdūs kitiems visuomenės nariams. Šios rūšies prievarta stebima visų socialinių ekonominių sluoksnių šeimų gyvenime.

Labiausiai paplitusios šios ekonominio smurto formos: neleidžiama partnerei dirbti, iš jos atimami visi pinigai, verčiama prašyti pinigų savo reikmėms, neduodama pinigų būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai, išsilavinimui), kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai, atsisakoma išlaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tiek skyrybų atveju, jeigu vaikai lieka su motina, atsisakoma teikti moteriai informaciją apie realią šeimos turtinę padėtį, prieš skyrybas turtas užrašomas smurtautojo giminaičiams ar kitiems asmenims.

Smurtas prieš moteris šeimoje Lietuvoje nėra kvalifikuotinas kaip atskira nusikalstama veika, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nustato teisinę atsakomybę smurtaujantiems asmenims. Smurto šeimoje atvejai dažniausiai kvalifikuojami pagal tai, kokie padariniai (pvz., fizinio skausmo sukėlimas, sveikatos sutrikdymas ir pan.) atsirado dėl šio teisės pažeidimo.