Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, partnerio smurtą artimoje aplinkoje yra patyrusi bent 1 iš 3 moterų, tačiau joms išdrįsus apie tai prabilti, dalis visuomenės tokią žinią pasitinka kaltinimais – „ką jam pasakei?“, „pati kalta“, atskleidė 2018 m. pristatytas Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimas. Siekiant paskatinti moteris prabilti ir ieškoti pagalbos, nebijant galimų išankstinių nuostatų ir neigiamų reakcijų, Lietuvoje pradeda veikti pirmasis virtualus smurtą patiriančių moterų savitarpio pagalbos forumas MoterysMoterims.lt.
„Kai kurios smurto formos, deja, mūsų visuomenėje dažnai apskritai nėra laikomos smurtu. Mėlynėmis nusėtas kūnas – pakankamai akivaizdus įrodymas. Tačiau, pavyzdžiui, elgesys, kai moteriai neleidžiama susitikti su draugais, su ja kalbama žeminančiu ir paniekinančiu tonu ar kontroliuojamas kiekvienas jos žingsnis, dar vis laikoma gan įprastu reiškiniu. Tuomet sakome, „na, toks jau jis yra – pavydus“, - pasakoja Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovė ir socialinės kampanijos „Moterys – moterims“ koordinatorė Ugnė Grigaitė. „Dažnai net pačios moterys to neatpažįsta ar sau neįvardija patiriančios smurtą. Neretai būna jaučiama kaltė, baimė ir gėda, pateisinamas partnerio elgesys ir neturima su kuo apie tai pasikalbėti.“
„Maža to, net ir atpažinusios smurtą, peržengusios savo vidinius barjerus, moterys dažnai nesulaukia pagalbos bei palaikymo iš aplinkinių ir neretai vėl nutyla. Todėl labai svarbu smurtą vis dar patiriančioms ar praeityje patyrusioms moterims sukurti saugią aplinką, kur jos galėtų būti geriau suprastos ir išklausytos“, - pabrėžia U. Grigaitė. „Mūsų tyrime dalyvavusios iš smurtinės aplinkos išėjusios moterys pačios išreiškė norą dalintis savo patirtimi tarpusavyje ir įkvėpti kitas moteris kreiptis pagalbos. Tai ir tapo paskata mums kartu su partneriais sukurti virtualią ir, jei pačios moterys norės, anoniminę savitarpio pagalbos platformą.“
Forume MoterysMoterims.lt smurtą patyrusios moterys galės ne tik dalintis asmeninėmis istorijomis ir patirtimis, kaip jos atpažino partnerio smurtą, kaip ištrūko iš tokių santykių, kaip pasikeitė gyvenimas iš jų išėjus, kas padėjo vėl atsistoti ant kojų, bet ir suteikti praktinių patarimų, kur kreiptis ir kaip bendrauti su pagalbą teikiančiomis institucijomis arba ką svarbu žinoti apie laikiną gyvenimą krizių centre ir pan. Moterys, įtariančios, kad prieš jas taikomas psichologinis, ekonominis, seksualinis ar fizinis smurtas, forume galės rasti naudingą informaciją, padėsiančią užduoti sau kontrolinius klausimus ir įvertinti situaciją.
„Forumas bus vieta, kurioje moterys galės jaustis saugios, dalintis patirtimi, patarimais, gauti palaikymą, kurio galbūt kasdienybėje stinga. Smurtą patyrusių bei iš smurto aplinkos išėjusių moterų patirtis yra neįkainojama kitoms moterims – toms, kurios galbūt šiuo metu dvejoja, nepasitiki savo jėgomis, kaltina save“, - sako lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.
„Smurtinius santykius patyrusios moterys gali geriausiai suprasti, atjausti, patarti, emociškai palaikyti ir suteikti „techninės“ informacijos. Be to, juk svarbu papasakoti ir įkvepiančias sėkmės istorijas. Todėl labai raginame smurtą patiriančias ir iš smurtinių santykių jau išėjusias moteris apsilankyti šioje platformoje ir keistis patirtimi arba užduoti rūpimus klausimus“, - kviečia U. Grigaitė.
Apie socialinę kampaniją „Moterys – moterims“
Kampaniją „Moterys – moterims“ organizuoja Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lygių galimybių plėtros centras ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“. Ši kampanija yra Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuoto judėjimo „Už saugią Lietuvą“ dalis. Moterys apie naują platformą bus informuojamos dvi savaites truksiančia reklamos kampanija televizijoje, žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir viešosiose erdvėse.
Tai yra trečioji projekto „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ kampanija. Pirmąja kampanija „Tai irgi smurtas“ buvo siekiama visuomenę supažindinti su skirtingomis smurto prieš moteris artimoje aplinkoje formomis. Antrąja kampanija „Palaikyk“ buvo siekiama mažinti viešai paplitusį nukentėjusiujų nuo smurtinių santykių kaltinimą.
Šaltinis - Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba